.jpg)
Pāvilosta
PAVILOSTA
Ar Jums yra tekę eiti gatve ir staiga atsidurti prie pačios jūros kranto? Jei ne, tada važiuokite i Paviluostą ar Kablio ragą, kaip jis kažkada vadintas. Sakoma, kad čia yra daugiausia saulėtų dienų metuose. Pro Paviluosta teka Sakos upė, kuri yra viena iš trumpiausių (tik 6 km) ir giliausių upių Latvijoje ( vietomis gylis siekia net 11 m).
Paviluosto istorija
1879 m. vokiečių baronas Otto Fridrihas Lilienfeldas čia įkūrė uostą ir Paviluosto miestą (Paulshafen) , kurį pavadino savo brolio – Kuržemės gubernatoriaus Paulo Lilienfeldo vardu . Pavilostą žmonės kartais vadindavo Kablio ragu. 1878 m. buvo pradėta molo statyba, kuri baronui Lilienfeldui kainavo 8 tūkst. Auksinių rublių. Paviluostos didžiausia plėtra prasidėjo kartu su Liepojos karo uosto statyba, kurią pradėjo 1893. metais ir kurios statyboje panaudojo akmenis iš Paviluosto ir Sakos. XIX-XX amžiuje prasidėjo burinių laivų statyba.
Pavilostoje pastatyta 15 burinių laivų, kurie buvo naudojami perplukdyti krovinius ir buvo nukeliavę net iki Prancūzijos ir Ispanijos. Pirmojo Pasaulinio karo ugnis stipriai apgadino Pavilostos gyventojų pastatytus burinius ir motorinius laivus. Apie 1935 m. žvejai susivienijo į kooperatyvą ir iškentė Antrojo Pasaulinio karo vėtrą. 1947 m. Buvo įkurtas žvejų kooperatyvas „Gintarinė Jūra‘‘. Pavilosta tapo populiariu žvejybos uostu. Čia darbą atradę persikėlė dauguma Jurkalnės gyventojų. Jūroje pagautos „sidabrinės žuvys‘‘ buvo išmainytos į rublius. Už pačių uždirbtus pinigus buvo pradėti statyti namai, asfaltuojamos ir apšviečiamos gatvės, pastatyta mokykla ir kultūros centras, žvejybos kooperatyvo namas, miesto uoste atsirado 17 laivų. 1974 m. Ž/k „Gintarinė jūra“ tapo Liepojos Ž/k „Bolševikas“ padaliniu, nes tokia buvo šalies politika.
Atgimimo laiku atneštos permainos palietė ir Pavilostą – ne ūkiško darbo rezultatu buvęs žvejų kooperatyvas buvo nuvestas iki bankroto, bet žvejai atranda kitą būdą kaip pragyventi – pradeda pakrantės žvejybą, kuri tarybiniais laikais buvo uždrausta. Žvejai atnaujina katerių laivyną, nusipirkdami juos iš Gotlandijos žvejų. Bet nuo 2000 metų buvusioje žvejų kooperatyve šeimininkauja UAB „N – Stars‘‘.
2004 m. pabaigoje, Sakos seniūnija ir Pavilostos miestas susivienijo ir tapo Sakos apylinke, bet nuo 2009 m. Liepos 1 dienos Sakos apylinkė susivienijo su Vergalės seniūnija ir tapo Pavilostos apylinke. Toliau kartu kursim Pavilosto apylinkės istoriją.
Paviluosto kraštotyros muziejus ir Valčių namai
Nuolatinė ekspozicija supažindina lankytojus su Paviluosto ir jo apylinkių istorija. Pirmas mūrinis pastatas Pavilostoje, kuriame įsikūręs Pavilosto kraštotyros muziejus. Muziejuje galima rasti daugiau kaip 8 tūkst. eksponatų. Muziejus didžiuojasi daugeliu unikalių dalykų: Sakos seniūnijoje atrastų akmens ir kaulo kirvių, iškaltų bronzinių lentelių, bei darbo įrankiu, kurio nėra net Etnografiniame Gamtos muziejuje – įrangą su kurios pagalba kažkada spausdavo medų. Laivų name galite apžiūrėti didelių gabaritų muziejo eksponatus. Čia ištisus metus galite aplankyti įvairias laikinas parodas.
Darbo laikas:
15.09.-14.05. P- Pt 9:00-17:00
15.05.-14.09. T - Pt 9:00-17:00, Š.Se. 12:00-16:00
Įėjimas:
- suaugusiesiems 2,00 EUR
- moksleiviams 0,50 EUR
- studentams, pensininkams 1,50 EUR
- gido paslaugos muziejuje - EUR 3,50 ekskursijos po Paviluostą ir jo apylinkes EUR 15,00
Kilimėlis ''Kelias į kopas''
Audėjų būrelis ''Lumstiņš'', jungiantis 7 audėjas, 2015 m. vasarą pakvietė prisidėti prie projekto ''Kelias į kopas'' įgyvendinimo ir padėti nuausti ilgiausią kilimėlį regione. Jį iš gabalėlių visą vasarą kūrė vietiniai gyventojai ir miessto svečiai. Iš viso projekte dalyvavo 190 žmonių iš Vokietijos, Danijos, Švedijos, Didžiosios Britanijos, Ukrainos, Prancūzijos, Lietuvos, JAV ir 32 įvairių Latvijos miestų. Kilimėlį austi padėjo ir 5 laimingos jaunavedžių poros, taip įamžinusios pirmąjį bendrą savo darbą. Kilimėlio ilgis- 21,6 m, plotis- 68 cm.
Nuaustą kilimėlį šiuo metu galima apžiūrėti Paviluosto kraštotyros muziejuje.
Molai
Pirmieji molai pastatyti 1878 metais. Pirmieji vartai į jūrą buvo padaryti iš polių ir akmens užkardų. 1929 metais molas prailgintas betono blokais. Šis uostas yra neužšąlantis ir yra geroje geografinėje vietoje, kanalo ilgis 950 m o plotis 45 – 50 m. Vis dėlto vartų siaurumas – 52 m ir šalia paraleliai pastatyti molai apsunkina didesnių laivų eismą. 2010 metais nebuvo galima vaikščioti molu, todėl, kad vyko jo rekonstrukcija. Metų pabaigoje rekonstrukcija buvo pabaigta ir molas vėl buvo lankomas turistų.
Didysis Pavilosto akmuo (Jūros akmuo)
Jūroje, apytiksliai už 50 metrų nuo kranto, jūros bangos skalauja Paviluosto Didįjį akmenį( Jūrakmeni), kuris virš jūros dugno iškilęs 3,5 m ( po vandeniu 1, 5 m). Jo perimetras – 15 metrų. Tarybiniais metais šis akmuo tarnavo kaip paribio ženklas, kurio pajūryje besimaudantiems žmonėms nebuvo galima peržengti.
Laivas “Dole"
Paviluosto žvejų ūkyje „Gintaro jūra“ ( "Dzintarjūra") 1950 – 1960 metais laivyne dominavo RB tipo žvejybiniai laivai, kurie buvo statomi Vokietijos Demokratinėje Respublikoje (Vakarų Vokietijoje). Laivo apimtys: ilgis – 18.20 m, plotis – 5.22 m, aukštis – 2.5 m. Laivas buvo padovanotas Paviluostos kraštotyros muziejui, dėkojant KKF - Šalies kultūrinio kapitalo fondo paramai ir 2005 m. buvo atrestauruotas ir tapo turistų apžiūros objektu.
Papuošolų dirbtuvės, parduotuvė "Jūras rotas"
Dzintaru iela 2C, Pāvilosta
+371 29401273, +371 20610511
Gamtos draustinis - Paviluosto pilkoji kopa
Paviluosto pilkosios kopos yra vienos iš labiausiai įvairove pasižyminčių pilkųjų kopų Latvijoje. Pilkosios kopos yra įtrauktos į Europos Sąjungos saugomų biotopų sąrašą. Jos driekiasi 1,5 km į šiaurę nuo Sakos žiočių, kurių vidutinis plotis yra 200 m tačiau vietomis jis siekia iki 740 m.
Gamtos draustinio „Paviluosto pilkoji kopa“ plotas yra 42,5 ha. Gamtos draustinis „Paviluosto pilkoji kopa“ įkurtas 2007 m. Spalio 30 d.
Vètros pušys
Metus priešinosi vėjams ir audroms. Nebūdama užuovėjoje, ji dar iki šiol yra išlikusi gyva. Rytais pušis palydi žvejus į jūrą, o vakarais laukia namuose.
E.Šneiderio aikštè
Buvusi turgaus aikštė. Pastatas E. Šneidero aikštėje 2, - buvusi Paviluostos pradinė mokykla, nors buvo pastatyta kaip vaistinė, o dabar tapo meno mokykla. Atminties akmuo E. Šneideriui(1892.-1948.) mokytojui, gyvenvietės apželdinimo įkūrėjui.
“Bažnyčios kalnas"
Šalies archeologinis paminklas – Akmens amžiaus gyvenvietė . Bažnyčios kalne įsikūręs Paviluosto kultūros centras. Pastatas pastatytas 1909 m. Kaip Paviluosto Brolių draugijos pamaldų namas.
Penkiasdešimtmečio parkas
Sukurtas paminėti Paviluostos miesto penkiasdešimtmetį. Parke auga šalies prezidento Gustavo Zemgalio 1929 m. pasodintas ąžuolas.
Šimtmečio parkas
Įkurtas paminėti Paviluosto šimtmetį su dideliu akmeniu parko centre. Parke yra atmintinis akmuo skirtas paminėti 1941 m. Ir 1949 m. žmones ištremtus į Sibirą . Parke auga šalies prezidentės Vairos Vykės-Freibergos 2007 m. pasodinta liepa. 2009 m. Pavilostui paminėti 130 – metį Garbės miestiečiai parke įsodino po medelį.
Upesmuižos parkas
7,5 ha didysis Upės dvaro parkas pasodintas aplink buvusį rūmų ansamblį. Čia yra išlikę autentiški senųjų rūmų akmens laiptai ir dvaro girininkijos pastatas, statytas 1836 metais. Iš senų laikų parke išlikęs akmeninis suolas, kurio perimetras yra net 5,55 m. .
Apie šį akmeninį suolą, kuris iskaltas didžiuliame riedulyje, yra pasakojama (A.Grynbergas, 2002 m. Kovo 25 d.): toje vietoje medis virsdamas mirtinai sužalojo dvaro pono dukrą. Ten buvo pastatytas šis suolas, kadangi dvaro ponas po šio įvykio daug laiko praleisdavo dukros žūties vietoje. Parke guli didysis Upės dvaro parko akmuo, kurio ilgis 3,3 m, plotis 2,9 m ir aukštis 1,5 m. O šio riedulio perimetras yra 11 m, o tūris 7 kubiniai metrai.
Šv. Petro ir Povilo evangelikų liuteronų bažnyčia
Brīvības iela 26, Pāvilostas
+371 29226273
(norint apžiūrėti šią vietą reikia susitarti iš anksto)
1930 m. Paviluoste gyveno daugiau kaip 400 draugijos narių, 50 sekmadieninės mokyklos mokinių, o arčiausia bažnyčia buvo net už 7 km. 1930 m. Sausio 6 d. Sakoslėjos draugijos posėdyje buvo priimtas sprendimas pastatyti bažnyčią Paviluostoje.
Paviluosto baptistų bažnyčia
Klusā iela 8, Pāvilosta
+371 63498351, +371 26158999, +371 27772133
(norint apžiūrėti šią vietą reikia susitarti iš anksto)
Baronas Otto fon Lilienfeldas 1897 m. davė leidimą pastatyti bažnyčią jo žemėse. Bažnyčios statyba buvo pradėta 1900 m., o 1906 m. Gruodžio 10 d. Buvo pirmos šventos mišios naujojoje bažnyčioje,
Romos katalikų Šventosios Dvasios bažnyčia
Viršu iela 1, Pāvilosta
+371 63449990 (pastorius)
(norint apžiūrėti šią vietą reikia susitarti iš anksto)
Po antrojo pasaulinio karo- XX a. 50 – aisais metais, iš Grynių ir Jūrkalnės buvo perkelti ir apgyvendinti Paviluostoje daugiau kaip 100 katalikų. 1998 m. Gegužės 7 d. buvo įkurta katalikų bendrija ir kartu su bendrijos įkūrimu atsirado galimybė pastatyti naują katalikų bažnyčią.
Su Paviluostos merijos pagalba buvo parinkta vieta bažnyčios statyboms. Dekojant Australijoje gyvenančiam latvių emigrantui Bruno Danui, vyskupui Vilhelmui Lapelui už jo organizatoriaus darbą, statybos įmonės darbą ir su daugeliu Paviluostos gyventojų pagalbą 1999 m. Buvo pastatyta naujoji Šventos Dvasios Romos katalikų bažnyčia. Pašventinta 2000 m. Rugsėjo 23 d.
Lietuvių kareivių kapas
Septynių lietuvių jaunuolių, 1945 m. tarnavusių vokiečių armijos krašto apsaugos kariuomenėje, amžinojo poilsio vieta. Jie padėjo žmonėms motorinėmis valtimis bėgti į Švediją. Kaip išdavikai 1945 m. sausio 21 d. sušaudyti Zalkalno miške. Tai padaryti buvo liepta kitiems kartu tarnavusiems lietuvių jaunuoliams.
.jpg)
Buvęs armijos bokštas (apžvalgos bokštas)
Pirmadienis- penktadienis 10:00–19:00
Šeštadienis, sekmadienis 10:00-16:00
* bet kuriuo kitu vizito metu susisiekite su Pāvilostos rajono TIC
+371 29121894; +371 63498229
Bokšto darbo laikas gali keistis - apie tai informuosime „Facebook“ (paskyra-Pāvilostos rajono turizmo informacijos centras).
TIC darbo laikas: pirmadieniais – penktadieniais. 7:30–19:30, Š., Se. 7:30-16:00
